Klinikoje retai sutinku pacientą, kuris ateitų su atopinio dermatito diagnoze ir žinotų, ką daryti toliau. Dažniausiai ateina su maišeliu kremų, kuriuos patarė draugė, ir klausimu – kodėl niekas nepadeda? Tai suprantama. Atopinis dermatitas nėra paprasta sausuma, kurią išsprendžia bet koks drėkinamasis kremas. Tai lėtinė, imuninės sistemos valdoma liga, ir priežiūra turi atitikti jos biologiją.
Kas yra atopinis dermatitas?
Atopinis dermatitas (AD), dar vadinamas egzema, yra lėtinė uždegiminė odos liga. Ji pasireiškia bangomis – rimtesnio paūmėjimo laikotarpiai kaitaliojasi su santykine rimtimi arba visišku simptomų išnykimu. Sausumas, niežulys, paraudimas, pleiskanojimas – tai pagrindiniai požymiai, tačiau sunkesniais atvejais oda trūkinėja, verkia ir kelia skausmą.
Liga paveikia visus amžiaus tarpsnius: kūdikius, vaikus ir suaugusiuosius. Pirmi simptomai dažniausiai atsiranda kūdikystėje, bet tai nereiškia, kad suaugusiems negali pasireikšti pirmą kartą – pasitaiko ir taip. Net ir tie, kurių egzema atrodė praėjusi, gali sulaukti paūmėjimo po daugelio metų.
Kodėl atsiranda atopinis dermatitas?
AD nėra vienos priežasties liga. Tai genetikos, odos barjero, mikrobiomo ir imuninės sistemos sąveika – ir visos šios grandys veikia kartu.
Filagrino genas ir genetinė predispozicija
Vienas geriausiai ištirtų veiksnių yra filagrino (FLG) geno mutacijos. Filagrinas – baltymas, užtikrinantis odos vientisumo struktūrą. Jo trūkumas silpnina odos barjerą. Šios mutacijos randamos iki 50 proc. atopinio dermatito atvejų – tai vienas aiškiausių genetinių ryšių dermatologijoje. Taip pat gerai dokumentuotas ryšys su alergine bronchine astma ir šienlige: jei šeimoje yra tokių ligų, tikimybė susirgti AD yra didesnė.
Odos barjerinės funkcijos sutrikimas
Kai odos barjeras susilpnėja, atsiranda keletas problemų vienu metu: pakyla odos pH, mažėja natūralaus drėkinančio faktoriaus kiekis, o vanduo išgaruoja greičiau nei turėtų. Oda tampa pralaidi aplinkos dirgikliams ir patogenams – tai, kas paprastai negalėtų prasiskverbti, pro susilpnėjusį barjerą patenka lengvai ir sukelia uždegimą.
Mikrobiomas ir auksinis stafilokokas
Sveika oda – tai milijardai bakterijų, kurios apsaugo nuo kenksmingų mikroorganizmų. Sergant atopinio dermatito, šis balansas sutrinka: sumažėja gerų bakterijų ir antimikrobinių peptidų, o Staphylococcus aureus (auksinis stafilokokas) randa puikias sąlygas daugintis. Jo išskiriami toksinai palaiko uždegimą ir provokuoja paūmėjimus – tai viena iš priežasčių, kodėl AD valdymas yra toks sudėtingas.
Imuninė sistema
Atopiniame dermatite dominuoja Th2 tipo imuninė reakcija – supaprastintai tariant, imuninė sistema per aktyviai reaguoja į nepavojingus dirgiklius ir palaiko lėtinį uždegimą odoje. Tai paaiškina, kodėl liga gali egzistuoti net ir be ryškaus infekcinio faktoriaus.
Kas provokuoja paūmėjimus?
Net ir valdant ligą, paūmėjimai gali atsirasti netikėtai. Dažniausios priežastys, kurias matau klinikoje:
Odos sausumas – vienas labiausiai nepastebimų, bet nuosekliausių provokatorių. Sausoje odoje barjeras susilpnėja dar labiau, ir kiekvienas dirgiklis paveikia stipriau.
Emocinė įtampa ir stresas – daugelis pacientų tai patvirtina savo patirtimi, ir tyrimai tai pagrindžia: stresas veikia imuninę sistemą per neuroendokrininius mechanizmus.
Išoriniai dirgikliai: cheminės medžiagos plovikliuose, vilnos ar sintetinių audinių trintis, karštas vanduo.
Klimato pokyčiai: šaltas žiemos oras, sausas patalpos oras su šildymu, per didelis karštis.
Odos infekcijos, ypač stafilokokinės.
Kaip prižiūrėti odą sergant atopinio dermatitu?
Gydytojas paskirs tinkamą medikamentinį gydymą priklausomai nuo ligos sunkumo. Bet didžioji dalis rezultato priklauso nuo kasdienės priežiūros – ir tai ne papildoma rekomendacija, o esminis ligos valdymo komponentas.
Prausimasis
Maudykitės ne ilgiau nei 10 minučių. Naudokite šiltą, ne karštą vandenį – karštas ardo lipidų plėvelę, kuri ir taip susilpnėjusi. Rinkitės švelnias, muilo neturinčias priemones, kurių pH artimas odos pH (apie 5,5). Kvapiųjų medžiagų – geriau vengti.
Jautriai odai tinka aliejinis pieno valiklis, dermatologiškai testuotas – jis pašalina nešvarumus nepažeisdamas barjero. Jei naudojate makiažą, dvifazis valiklis be kvapiųjų medžiagų yra saugus pasirinkimas – švelnus ir tinkamai suformuluotas jautriai odai.
Drėkinimas – ne pasirinkimas, o būtinybė
Emolientai – tai pagrindas. Ne bet koks kremas, o produktai, kurie atatkuria barjerą, sulaiko drėgmę ir ramina uždegimą. Juos reikia tepti kelis kartus per dieną ir visada per pirmąsias 3–5 minutes po prausimosi – kai oda dar šiek tiek drėgna ir poros atviros.
Ceramidai yra vienas geriausiai dokumentuotų ingredientų atopinei odai: jie yra natūrali odos barjero dalis ir jų kiekis sergant AD yra sumažėjęs. Naktinis kremas su ceramidais skirtas kaip tik šiai spragai užpildyti – atkurti barjerą naktį, kai oda atsinaujina greičiausiai.
Dieną tinka kremas jautriai odai be kvapiųjų medžiagų – jis ramina ir drėkina, o sudėtyje nėra medžiagų, kurios galėtų provokuoti reakciją. Lengvesnei tekstūrai vasarą ar drėgnesniame klimate tinka dvigubas drėkinamasis gelis su hialurono rūgštimi ir Sodium PCA – palaiko drėgmę neapkraudamas odos.
Sausai veido odai, ypač paūmėjimų metu, galima pridėti kelis lašus veido aliejaus (jojoba, avokado, erškėtuogių) – jis užsandarina drėgmę ir papildo lipidų trūkumą.
Drėkinkite orą žiemą
Šildymo sezonas dramatiškai sumažina oro drėgnumą patalpose. Atopinei odai tai reiškia papildomą vandens netekimą per epidermį. Oro drėkintuvas miegamajame – ne prabanga, o praktiškas sprendimas. Lauke dengkite rankas ir veidą.
SPF apsauga
UV spinduliai gali provokuoti uždegimą – jautri oda į saulę reaguoja stipriau nei sveika. SPF 50+ naudokite kasdien, net debesuotu oru. Rinkitės mineralinį filtrą (cinko oksidas, titano dioksidas) – jis dažniau toleruojamas atopinės odos nei cheminiai filtrai.
Rankų priežiūra
Dažnas rankų plovimas – vienas labiausiai atopinę rankų odą niokojančių įpročių. Kiekvieną kartą nusiplovus reikia iš karto tepti kremą. Laikykite kremą prie kriauklės – kad nepamirštumėte.
Ingredientai, kurių reikia vengti
Atopinei odai nerekomenduoju: kvapiųjų medžiagų (vienas labiausiai alergenų sukeliančių komponentų kosmetikoje), stiprių paviršiaus aktyviklių (SLS, SLES), spirito produktų viršuje sudėtyje, stiprių rūgštinių eksfoliantų (AHA, BHA aukštesnėmis koncentracijomis paūmėjimų metu).
Tai nereiškia, kad niekada negalite naudoti aktyvių ingredientų. Remisijos metu, atsargiai ir mažomis koncentracijomis – galima. Bet paūmėjimo metu prioritetas yra raminimas ir barjero atstatymas, ne eksfoliacija.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės, jei: simptomai stiprūs ir nepraeina per kelias savaites naudojant emolientus; oda raudona, šilta, verkia arba yra žymenų, kad gali būti infekcija; niežulys trikdo miegą nuolatos; ligos simptomai daro įtaką kasdieniam gyvenimui ar psichinei būklei.
Atopinis dermatitas neigiamai veikia gyvenimo kokybę – tai dokumentuotas faktas, ne subjektyvus jausmas. Gėda ne kreiptis pagalbos, o mėnesiams kankintis bandant viską pačiam.